Pieninių dantų rovimas indikuotinas tik keliais atvejais: kuomet sugedęs pieninis dantis yra negydomas ( vertikalūs šaknies lūžiai traumų metu, lėtinis hiperplastinis pulpitas, smarkiai pažeistas ir suardytas danties vainikas) ir gali sukelti komplikacijas pakenkiant nuolatinei danties užuomazgai ir kuomet pieninis dantis trukdo fiziologiniams dantų kaitos procesams ( trugdo išdygti nuolatiniam dančiui). Pastaruoju atveju yra atsižvelgiama į paciento amžių, t.y. ar tuo metu jau turi išdygti nuolatinis dantis. Kitais atvejais, pavyzdžiui, jei nėra nuolatinės danties užuomazgos – pieninis dantis yra laikomas kuo ilgiau. Ši procedūra nėra skausminga ,dažniausiai prireikia tik aplikacinės nejautros ( užtepant anestetiko ant gleivinės ). Sudėtingesniais atvejais šalinant pieninius dantis ( išplitęs uždegimas, vaikas yra linkęs nebendradarbiauti , irzlūs vaikai, turintys protinių negalių vaikai ir kt. ) pasitelkiama vietinė ir generalizuota anestezija.